BIRŠTONO GIMNAZIJOS MOKINIŲ PAŽANGUMO IR PASIEKIMŲ VERTINIMO SISTEMA

Birštono gimnazijos mokinių pažangumo ir pasiekimų vertinimų sistema dokumentas

1. VERTINIMO TIKSLAI
   • . Motyvuoti mokinius siekti individualaus tobulėjimo ugdymo(si) procese.
   • . Pateikti informaciją apie mokinio individualią pažangą ugdymo(si) procese.
   • . Stebėti ugdymo(si) proceso rezultatyvumo tendencijas, priimti pagrįstus sprendimus.
2. VERTINIMO UŽDAVINIAI
   • . Padėti mokiniui savarankiškai įsivertinti individualią pažangą mokymosi procese, planuoti tolimesnius veiksmus bei nusimatyti reikalingą pagalbą kryptingam tobulėjimui.
   • . Padėti mokytojui įžvelgti mokinio pastangas ugdymo(si) procese, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.
   • . Suteikti tėvams ir globėjams savalaikę informaciją apie vaiko mokymąsi.
   • . Planuoti, koreguoti ugdymo turinį ir procesą.
   • . Fiksuoti ir analizuoti ugdymo(si) rezultatus.
   • . Planuoti ir laiku suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą.
3. VERTINIMO NUOSTATOS
   • . Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais atitinkančius ugdymosi tikslus.
   • . Mokinių žinios ir supratimas, dalykų gebėjimai vertinami remiantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo BP numatytais vertinimo kriterijais.
   • . Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti, pasimatuoti savo pažangą.
   • . Vertinama individuali kiekvieno mokinio pažanga.
   • . Vertinama tai, ką mokinys išmoko, nurodomos spragos, padedama jas ištaisyti.
   • . Vertinimas informatyvus – taikomi šiuolaikiniai vertinimo ir informacijos būdai (aplankas, aprašai, kompiuterinės priemonės ).
4. VERTINIMO PRINCIPAI
   • . Humaniškumas – vertinimas neturi sukelti mokiniui papildomo nerimo, nepasitikėjimo savimi.
   • . Partnerystė ir bendradarbiavimas – mokiniai kartu su mokytoju aptaria vertinimo kriterijus, procedūras, rezultatus.
   • . Patikimumas – mokiniui sudaroma galimybė įsivertinti savo veiklą ir pažangą.
   • . Vertinimo atvirumas ir skaidruumas.
   • Vertinimo objektyvumas ir veiksmingumas, pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias.
   • Konstruktyvumas – išryškinti tai, ką mokiniai jau išmoko ir ką dar turėtų išmokti, suteikia mokiniui grįžtamąjį ryšį ir tokiu būdu padeda kryptingai planuoti ugdomąją veiklą siekiant pažangos.
   • . Individualumas – vertinimo metodika parenkama atsižvelgiant į mokinio galimybes, mokymosi tempą, būdą, jo poreikius.
5. VERTINIMO OBJEKTAS
   • . Mokinio žinios ir supratimas.
   • . Mokinio gebėjimai, įgūdžiai ir nuostatos.
   • . Mokinio daroma pažanga ir pastangos.
6. VERTINIMO METODAI
   • . Stebėjimas ( mokinių darbas įvairiose situacijose ).
   • . Interviu, pokalbiai.
   • . Savarankiški darbai, referatai, pranešimai, recenzijos.
   • . Kontroliniai darbai, diktantai, diferencijuotos įskaitos, atpasakojimai.
   • . Kūrybiniai darbai.
   • . Pratybos.
   • . Darbas grupėmis.

6.8. Individuali ir frontali apklausa.

   6.9. Testai.

   6.10. Praktikos darbai.

   6.11.  Raiškusis teksto skaitymas.

   6.12. Viktorinos, konkursai, projektai ir kita.

7. VERTINIMO KRITERIJAI
   • . Nacionalinio lygmens išsilavinimo kriterijai apibrėžti BP (Bendrosiose programose).
   • . Kiekvieno mokinio individualios mokymosi ypatybės.
8. VERTINIMO BŪDAI
   • . Neformalus vertinimas, pagrįstas stebėjimu, aptarimu, diskusija. Juo gaunama nuolatinė bendriausia informacija apie mokinį. Įvertinimas paprastai neužrašomas.
   • . Formalusis vertinimas. Įvertinimas fiksuojamas nustatyta forma. Vertinamos žinios, įgūdžiai bei dalykiniai gebėjimai.
9. VERTINIMO TIPAI
   • . Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima nustatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus.
   • . Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
   • . Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
   • . Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.
   • . Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai ), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
   • . Ideografinis vertinimas – aprašomuoju būdu, formalizuojant įvertinimus pastabomis, įrašais Tamo apie mokinio pasiekimus.
10. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 1-4 KLASĖSE

10.1. Pradinėse klasėse vertinimas grindžiamas ideografiniu (individualios pažangos) principu. Dabartiniai mokinių veiklos pasiekimai lyginami su ankstesniais jo paties pasiekimais. Stebima ar mokinys daro pažangą, ieškoma būdų padėti, skatinama savistaba, savo veiklos įvertinimas, įsivertinimas. Pasiekti rezultatai įvertinami lyginant su BP pateiktais kriterijais.

10.2. Pradinėse klasėse vertinimas apibendrinamas ir fiksuojamas:

10.2.1. Tamo dienyne (aprašant, nurodant pasiekimų lygį);

• klasės pusmečių ir metinė suvestinės, jų analizė;

10.3. Sekamas mokinio augimas bei tobulėjimas ir vertinama pagal padarytą    pažangą, o ne lyginant vieną mokinį su kitu.

10.4. Pradinio ugdymo programos (1–4 kl.) mokinių pasiekimai pusmečio ir metų pabaigoje yra vertinami lygiais ir fiksuojami įrašais: patenkinami įvertinimai – „slenkstinis“, „patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“, o nepatenkinami – „nepatenkinamas“.

• Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu.

10.6. Nepatenkinamas pusmečio dalyko įvertinimas vedamas tuo atveju, jei mokinys per šį laikotarpį be pateisinamos priežasties nelankė gimnazijos ir neatliko tuo laikotarpiu skirtų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.), nepademonstravo pasiekimų, numatytų pradinio ugdymo bendrosiose programose. Pasibaigus ugdymo procesui, tokiam mokiniui gali būti skirtas papildomas darbas, kad mokinys pasiektų ne žemesnį kaip slenkstinį mokymosi pasiekimų lygį. Tokiu atveju papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu. Jei mokinys neatliko per pusmetį skirtų vertinimo užduočių dėl pateisintų priežasčių (pvz., ligos), fiksuojamas įrašas „atleista“ („atl.“).

• Mokykloje susitarta:
  • pradinėse klasėse mokiniams atlikus patikrinamuosius darbus (diktantus, testus ir kt.), žymėti klaidų skaičių ir surinktus taškus, juos perskaičiuojant ir pateikiant tėvams procentine išraiška, o dienyne įrašant žinias atitinkantį lygį.
  • Mokinių pasiekimų vertinimo lygiai ir procentinės išraiškos atitiktis:

10.7. 3. Pasiekimų vertinimo kriterijai pagal diktanto klaidas:

• Mokslo metų pabaigoje 4 klasių mokiniai dalyvauja NMPP patikrinime (privalomame), sužinoma, koks yra mokinių žinių lygis pagal BP numatytus kriterijus.
• Baigiamosios (4) klasės mokinys, turintis patenkinamus visų atitinkamos ugdymo programos dalykų metinius įvertinimus į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.
• Mokinys, turintis visų dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę.
• Pradinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą ir (ar) nedalyvavęs be pateisintos priežasties lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) ir matematikos nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose arba bent viename iš jų, paliekamas kartoti pradinio ugdymo programos 4 klasėje.

11. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 5 – 8 ir I-IV KLASĖSE
    • 5-8 ir I-IV klasių pasiekimams vertinti naudojamas diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis, norminis ir kriterinis vertinimas.
    • 5-8 ir I-IV klasių mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema, kurią kiekvieno dalyko mokytojai aptaria metodinėse grupėse ir pasitvirtina mokyklos mokytojų taryboje. Mokinio daromą pažangą atspindi kaupiamasis balas. Kaupiamąjį balą sudaro mokinio sudėtiniai balai už temą (savarankiški, namų, praktiniai, laboratoriniai, kūrybiniai darbai bei kitos teiktos užduotys). Mokytojas, individualizuodamas ir planuodamas ugdymo turinį, kuria mokinių pažangos ir pasiekimų metodiką – numato konkrečius vertinimo būdus, kriterijus, formas ir tvarką. Mokytojo taikomi vertinimo kriterijai turi būti aiškūs ir žinomi mokiniams, jų tėvams bei globėjams.
    • Mokinių mokymosi pasiekimai balais vertinami periodiškai tokiu dažnumu per pusmetį:
      • jei dalykui mokyti skirta 1 savaitinė pamoka, vertinama ne mažiau kaip 3 kartus;
      • jei dalykui mokyti skirtos 2 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 5 kartus;
      • jei dalykui mokyti skirtos 3 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 6 kartus;
      • jei dalykui mokyti skirtos 4-5 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 7 kartus.
    • Vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose:

• Mokinio, kuris gydėsi medicininės reabilitacijos ir sanatorijos gydymo sveikatos priežiūros ar stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gauti įvertinimai į dienyną perkeliami, nurodant įvertinimo tipą (pažymiai iš kitos įstaigos).
• Pagrindinės ir vidurinės mokyklos mokinių pasiekimai fiksuojami:
  • Tamo dienyne;
  • Klasės pusmečių ir metinėse suvestinėse, Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupės Birštono gimnazijos ugdymo(si) kokybės atitinkamu laikotarpiu fiksavimo suvestinėse;
• Adaptacinio laikotarpio metu ( rugsėjo – spalio mėnesiais ) 5 klasių mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai vertinami ideografiniu būdu.
• 5–8 ir I-II klasių mokiniai, baigę dailės ar muzikos mokyklas arba jas lankantys, tėvų, atitinkamo dalyko mokytojo ir klasės vadovo bendru susitarimu bei mokytojų tarybos nutarimu gali būti atleisti nuo privalomų atitinkamo dalyko pamokų garantuojant mokinių saugumą. Atsiskaitymo formą nustato mokytojų taryba.
• Vertinimo sistema aptariama su mokiniais.
• Vertinti atsižvelgiant į elgesį negalima.
• Pradinio ugdymo programos (1–4 kl.) mokinių pasiekimai pusmečio ir metų pabaigoje yra vertinami lygiais ir fiksuojami įrašais: patenkinami įvertinimai – „slenkstinis“, „patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“, o nepatenkinami – „nepatenkinamas“.
• Pagrindinio ugdymo programų (5–10 kl.) mokinių pasiekimai yra vertinami ir fiksuojami įrašu arba pažymiu: patenkinami įvertinimai – pažymiais 4–10 arba „įskaityta“, nepatenkinami – pažymiais 1–3, „neįskaityta“.
• Įskaityta yra vertinami šių dalykų 5-8 klasių mokinių pasiekimai: dorinio ugdymo (tikybos, etikos), žmogaus saugos, gyvenimo įgūdžių mokinių pasiekimai.
• Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu.
• Nepatenkinamas pusmečio dalyko įvertinimas vedamas tuo atveju, jei mokinys per šį laikotarpį be pateisinamos priežasties nelankė gimnazijos ir neatliko tuo laikotarpiu skirtų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.), nepademonstravo pasiekimų, numatytų pradinio ugdymo bendrosiose programose. Pasibaigus ugdymo procesui, tokiam mokiniui gali būti skirtas papildomas darbas, kad mokinys pasiektų ne žemesnį kaip slenkstinį mokymosi pasiekimų lygį. Tokiu atveju papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu. Jei mokinys neatliko per pusmetį skirtų vertinimo užduočių dėl pateisintų priežasčių (pvz., ligos), fiksuojamas įrašas „atleista“ („atl.“).
• Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą ir atlikusiam skirtas vertinimo užduotis, pusmečio dalyko įvertinimas fiksuojamas iš visų per pusmetį gautų pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisyklę.
• Fiksuojamas nepatenkinamas pusmečio dalyko įvertinimas įrašu „neįskaityta“ („neįsk.“), jei mokinys be pateisinamos priežasties nelankė gimnazijos ( praleista daugiau nei 30 proc. pamokų ) ir iki pusmečio pabaigos neatliko skirtų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.), nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ugdymo bendrosiose programose. Jei mokinys neatliko per pusmetį skirtų vertinimo užduočių dėl pateisintų priežasčių (pvz., ligos), fiksuojamas įrašas „atleista“ („atl.“).
• Privalomos vertinimo užduotys yra kontroliniai darbai ir kiti, mokytojo numatyti, atsiskaitomieji darbai (laboratorinis darbas, praktinis darbas, testas ir kt.). Suplanuotus pusmečio kontrolinius darbus mokytojas skelbia mokiniams. Jei kiti atsiskaitomieji darbai yra privalomi, skelbiami ir jie atskirai nuo kontrolinių darbų.
• Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas iš I ir II pusmečių pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisyklę. Jei bent vieną pusmetį fiksuotas įvertinimas įrašu „neįskaityta“ („neįsk.“), tuomet dalyko metinis įvertinimas – „neįskaityta“ („neįsk.“). Jei dorinio ugdymo, gyvenimo įgūdžių ir dalykų modulių viename iš pusmečių yra „įsk” , o kitame  „neįsk”, metinis įvertinimas – „įsk”.
• Esant nepatenkinamam metiniam įvertinimui gali būti skiriamas papildomas darbas, kurio įvertinimas laikomas metiniu.
• Mokinys, turintis visų dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę.
• Keliamosios klasės mokinio, turinčio kai kurių dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, neatliktą socialinę pilietinę veiklą, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo klausimus svarsto mokinį ugdę mokytojai, specialistai.
• Baigiamosios (4, 8, II) klasės mokinys, turintis patenkinamus visų atitinkamos ugdymo programos dalykų metinius įvertinimus, o pagrindiniame ugdyme ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.
• Pradinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą ir (ar) nedalyvavęs be pateisintos priežasties lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) ir matematikos nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose arba bent viename iš jų, paliekamas kartoti pradinio ugdymo programos 4 klasėje..
• Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Asmuo, nenorintis kartoti visų tos klasės ugdymo programos dalykų programos, gali Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis ir mokymo proceso organizavimo būdais mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.
• Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, teisės aktų nustatyta tvarka neatliktą socialinę-pilietinę veiklą, nepaliekamas kartoti ugdymo programos vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Asmuo gali švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis ir mokymo proceso organizavimo būdais mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti
• Jei mokinys kartoja visą mokslo metų ugdymo programą antrus metus, jo turimi tos klasės (mokslo metų) dalykų metiniai įvertinimai laikomi negaliojančiais.
• Ugdymo procese turi vyrauti neformalusis vertinimas: mokytojas stebi mokinio darbą, padeda, teikia pasiūlymus, kalbasi apie mokymosi sėkmę ir problemas.

12. MOKINIŲ DARBŲ VERTINIMAS

12.1 BENROSIOS NUOSTATOS

12.1.1. Mokinių žinių kontrolė ir vertinimas yra viena svarbiausių ugdymosi proceso sudėtinių dalių. Žinių bei įgūdžių tikrinimo kontrolės tikslai:

12.1.1.1. Išsiaiškinti ir įvertinti mokinių žinių, gebėjimų bei įgūdžių lygį.

12.1.1.2. Skatinti mokinių pažintinį aktyvumą, padėti susisteminti jau turimas žinias, jas įtvirtinti bei apibendrinti.

12.1.1.3. Tobulinti mokinių minčių reiškimo būdus, formuoti konstruktyvų požiūrį į pasiektą pažangą.

12.1.1.4.  Mokyti koncentruoti dėmesį į esminius dalykus, planuotis ugdomąją veiklą.

12.1.1.5.  Ugdyti toleranciją ir tarpusavio supratimą.

12.1.1.6. BP numatyti pasiekimų lygmens vertinimo kriterijai yra pagrindinis orientyras visuose vertinimo komponentuose – planuojant, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, koreguojant ugdymą.

12.2 KONTROLĖS RŪŠYS IR METODAI

12.2.1.Mokymo rezultatų kontrolei naudojamos pagrindinės kontrolės rūšys ir metodai:

1. Einamoji kontrolė – ji vykdoma reguliariai; siekiama užtikrinti grįžtamąjį ryšį, išsiaiškinti mokymo supratimo lygį bei praktinio pritaikymo galimybes.

  Metodai – individualus darbas su mokiniais, individuali apklausa žodžiu, trumpos raštiškos apklausos, namų darbų tikrinimas.

  Apklausa  raštu – tai darbas, kurio trukmė 10 – 15 min. Apimtis 1 – 3 pamokų temos. Vertinimas diagnostinis ir formuojantysis. Pažymys į žurnalą rašomas ne visada (pagal susitarimą).

  Savarankiškas darbas – šis metodas gali būti taikomas kiekvieną pamoką, užimantis 10 – 20 min. pamokos laiko. Savarankiško darbo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų programoje numatytų temų. Vertinimas gali būti formalus ir neformalus. Patikrinimas gali vykti pasirinktinai, t. y. galima tikrinti ne visų mokinių darbus. Savarankiško darbo įvertinimas nėra privalomas. Apie savarankišką darbą iš anksto pranešti nebūtina. Surinkti, patikrinti savarankiški darbai turi būti grąžinti sutartu metu.

Laboratorinis darbas atliekamas bet kuriuo pamokos metu – tai mokomojo pobūdžio darbas.

2. Teminė kontrolė – ji vykdoma periodiškai; tikrinamas ir vertinamas savarankiškas mokinių mokymasis.

   Metodai – testai, kontroliniai darbai, individualūs pokalbiai, ataskaitos už individualų darbą, referatai ir kt.

   Kontrolinis darbas, įskaita , testas – rašomas, išnagrinėjus temą, skyrių, mokomosios medžiagos kursą.

• Kontrolinių darbų organizavimas – kontroliniai darbai inicijuojami, sudaromi ir vedami mokytojų ( jų grupių ) iniciatyva. Jų paskirtis įvertinti mokytojo ir mokinio darbo kokybę, išsiaiškinti mokinių pasiekimus, numatyti, kokią pagalbą reikia suteikti mokiniams.

2.1.1 Mokomųjų dalykų kontroliniai darbai planuojami sudarant ugdymo planus, numatomos jų preliminarios datos.

2.1.2. Kad mokinys pasiruoštų kontroliniam darbui, klausimus arba tematiką privaloma pateikti iš anksto, vadovaujantis susitarimais su mokiniais.

2.1.3.  Kontrolinio darbo trukmė – 35-45 min. Vertinama pažymiais, kurie įrašomi į dienyną.

2.1.5. Mokiniams, praleidusiems  kontrolinį darbą  dėl pateisinamos priežasties

 (liga, kt. rimtos priežastys), suteikiama galimybė atsiskaityti per  2 savaites. Neatsiskaičius per tą laikotarpį, į  dienyną įrašomas vienetas. Jei mokinys pabėgo iš kontrolinio darbo ar į mokyklą neatėjo tą dieną be rimtos priežasties, jam į dienyną įrašomas vienetas.

 2.1.6. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami prieš savaitę.

 2.1.7. Per dieną skiriamas tik vienas kontrolinis darbas.

 2.1.9. Mokiniai su kontrolinio darbo įvertinimais turi būti supažindinami ne vėliau, kaip per 2 kalendorines savaites. Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinami mokiniams.

2.1.10. Kontrolinių darbų priežiūrą vykdo direktoriaus pavaduotojai ugdymui.

3. 3. Apibendrinamoji kontrolė – vykdoma 4, 8, II ir IV klasėse.

13. NAMŲ DARBŲ SKYRIMO PRINCIPAI – namų darbai skiriami, kad mokinys įtvirtintų pamokoje įgytas žinias, pasitikėtų savo jėgomis, išmoktų dirbti namuose savarankiškai, įgytų pareigos ir atsakomybės jausmą.

13.1.  Mokiniams atostogoms ir švenčių dienoms namų darbai neskiriami.

13.2. Namų darbai individualizuojami.

13.3.  1–4 klasių mokiniams skiriama namų darbų ne daugiau kaip 1 valandai.

13.4. 5–6 klasių mokiniams ne daugiau kaip 1,5 valandos.

• 7–8 klasių mokiniams – nuo 1,5 iki 2 valandų.

                   13.6. I-II klasių mokiniams –  ne daugiau kaip 2,5 val. per dieną.

• III-IV klasių mokiniams – ne daugiau 3 val. per dieną.

14. INFORMAVIMAS

14.1. Vertinimo informacija pateikiama Tamo dienyne.

14.2. Mokytojų tarybai pateikiama informacija raštu apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir numatomus problemų sprendimus.

14.3. Tėvai, globėjai informuojami apie vaiko mokymąsi nuolat Tamo dienyne. Klasių mokinių pažangumo ir lankomumo rezultatai fiksuojami apskaitos suvestinėse. Ne rečiau kaip 2 kartus per metus organizuojami mokinių pasiekimų aptarimai bendruosiuose susirinkimuose.

• Pusmečio (mokslo metų) pabaigoje visų dalykų mokytojai išveda galutinius vertinimus, o klasės mokinių daromą pažangą ir mokymo(si) sunkumus aptaria mokinių ir tėvų susirinkimuose, individualiai.
• Mokiniui, turinčiam dalyko nepatenkinamą metinį įvertinimą, mokytojų tarybos sprendimu turi būti skiriami papildomi darbai. Mokinius ir jų tėvus (globėjus) individualiai informuoja klasės vadovas, o tėvai informuojami apie papildomus darbus, skirtus mokinių žinių spragoms likviduoti, ne vėliau kaip per 3 dienas.

15. PAGALBA MOKINIAMS

15.1. Mokykla ir mokytojai remdamiesi vertinimo informacija analizuoja mokinių mokymąsi, rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba.

15.2. Nustačius mokinio specialiuosius ugdymo(si) poreikius, VGK inicijuoja individualaus ugdymo(si) plano sudarymą, numato ir aptaria su tėvais, mokiniu bei mokytojais ugdymo(si) programos pritaikymą, reikiamą specialistų pagalbą, siekiant individualios mokinio pažangos.

15.3.  Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai vertinami pagal  individualizuotose/pritaikytose programose numatytus ugdymo(si) tikslus.

16. UGDYMO PROCESO VERTINIMAS, BAIGUS PROGRAMĄ

16.1 Mokymo rezultatams apibendrinti, baigus atskiro dalyko programą, gali būti taikomas apibendrinamasis vertinimas.

16.2 Pradinis, pagrindinis ugdymas baigiamas pasiekimų patikrinimais (NMPP, PUPP), o vidurinis – brandos egzaminais.

• Apibendrinamasis vertinimas yra formalus. Pagal vertinimo tikslą pasirenkamas kriterinio arba norminio tipo vertinimas, jo rezultatai yra fiksuojami pažymiu ar kita forma (įskaita). Apibendrinamasis turi būti patikimas. Vertinimo dalyviai iš anksto susitaria ir priima sprendimus dėl vertinimo, rangavimo kriterijų ir tvarkos.
• Apibendrinamojo vertinimo informacija naudojasi mokinys rinkdamasis tolimesnį ugdymąsi; mokytojas, konsultuojantis mokinį dėl jo pasirinkimo ar vertindamas savo pedagoginę veiklą;  kiti suinteresuoti asmenys bei institucijos, vertinančios ugdymo kokybę.

Birštono gimnazijos mokinių pažangumo ir pasiekimų vertinimo sistema sudaryta remiantis 2023 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo pakeitimą ir Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašą.

___________________________